R. Giedrienė, L. Grikainienė. Kalbos įvertinimo užduotys

Apie prekę

Šiame leidinyje esančią kalbos įvertinimo užduočių anketą galite parsisiųsti „Word“ formatu nuskenavę QR kodą. Tai greitas ir patogus būdas gauti reikiamą dokumentą vos keliais paspaudimais. Atsisiuntę anketą, galite ją pildyti kompiuteriu, išsaugoti, atsispausdinti ar dalintis pagal poreikį.

Leidinys skirtas vaikų nuo 4, 5 metų ir pradinių klasių mokinių sakytinei kalbai įvertinti. Pateikiamos užduotys skirtos įvertinti visą kalbos sistemą (rišliąją kalbą, kalbos gramatinę sandarą, pasyvųjį ir aktyvųjį žodyną, foneminę klausą, garsinės analizės įgūdžius, garsų tarimą, artikuliacinio aparato būklę) ir nustatyti kalbos neišsivystymo lygį. Formuluojant išvadą rekomenduojame remtis žemiau pateiktais kalbos neišsivystymo lygių aprašymais.

Žymus kalbos neišsivystymas. Nustatomas tada, kai nėra jokių rišliosios kalbos pradmenų. Vaikas bendrauja garsais, garsažodžiais ir pavieniais reikšminiais žodžiais. Pasitelkia gestus ir mimiką. Šių vaikų kalba dažniausiai sunkiai suprantama be realaus konteksto. Žodynas paprastai apsiriboja keliais garsažodžiais arba neatpažįstamai iškraipytais žodžiais, pavadinančiais pačias aktualiausias vaikui būsenas arba objektus (popa – skauda, niam niam – noriu valgyti, ma – mama, tė – tėtis). Kartodamas paskui suaugusįjį, vaikas neištaria visų žodžio skiemenų, dažniausiai tik vieną, paprastai, kirčiuotą. Šie vaikai gramatiškai nederina vieno žodžio su kitu. Garsų tarimas dažniausiai labai prastas, neaiškus – garsai iškraipyti, būdingas tetizmas, kai daug garsų keičiami į t, pvz., išėjo – tėjo, šoka – to, košė – to, auklytė – ty, vanduo – toto. Pritrūkęs žodžių vaikas gali rodyti daiktus, esančius aplinkoje, arba atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., saga – rodo, kaip susegti drabužį, apsiauti ar apsirengti – rodo atitinkamą judesį. Žymus kalbos neišsivystymas nustatomas tais atvejais, kai vaiko kalbos raida žymiai atsilieka nuo fiziologinio amžiaus kalbos normos.

Vidutinis kalbos neišsivystymas. Vaikas kalba sakiniais, tačiau būdinga netaisyklinga žodžių tvarka, praleidžiamos pagrindinės sakinio dalys, daug žodžių gramatinio derinimo klaidų (pvz., du gėlė, žalias žolė, einu namas), prielinksnių parinkimo klaidų (paprastai vartojami tik patys populiariausi (ant, po), tačiau taip pat dažnai ne vietoje) (pvz., šoko po balą, saulė ant medžių). Pasakojimo sukurti dažniausiai negeba, bet gali atsakyti į klausimus vienu ar dviem žodžiais. Žodynas siauras ir netikslus. Pavyzdžiui, vietoj konkretaus daikto pavadinimo nurodo jo paskirtį (šakutė – valgyti, lėkštė – košė). Nežino apibendrinamųjų sąvokų (pvz., drabužiai, vaisiai, maistas, gyvūnai ir pan.). Patiria sunkumų, kai reikia apibūdinti daiktų savybes, ypač sunku įvardyti daiktų dydžius ir erdvinius santykius (pvz., toliau – arčiau, aukštai – žemai ir pan.). Netaisyklingai taria daugelį kalbos garsų – juos keičia, praleidžia, prideda naujų. Foneminis suvokimas nepilnavertis: vaikas negeba garsais išanalizuoti net dviejų garsų žodžių, negali pakartoti opozicinių skiemenų (pvz., pa-ba, ko-go, te-de ir pan.). Savarankiška kalba pašaliniams žmonėms yra sunkiai suprantama.

Nežymus kalbos neišsivystymas. Vaikas jau geba pasakoti, vartodamas 4–5 žodžių sakinius, tačiau dar pasitaiko žodžių kaitymo bei derinimo klaidų. Netaisyklingai vartoja prielinksnius. Nurodo ant, po, į, tačiau gali neparinkti retesnių prielinksnių (tarp, virš, per, šalia). Patiria sunkumų sudarydamas naujus žodžius su priesagomis ar priešdėliais (atpjovė – nupjovė, aprišo – užrišo, ąžuolas – ąžuolynas, ligonis – ligoninė ir pan.). Jau žino ir vartoja daugiau apibendrinamųjų sąvokų, tačiau žodynas vis dar nėra platus. Kai kuriais atvejais vertinimo metu tarties sutrikimų jau nebėra, tačiau foneminio suvokimo ir garsinės analizės sunkumai išlieka. Neretai painiojami ar neužtikrintai vartojami pučiamieji garsai (s, š, z, ž), skardieji ir duslieji priebalsiai (p-b, t-d, k-g). Dažnai vaikams, turintiems nežymų kalbos neišsivystymą, būdingi ir rimti skaitymo bei rašymo sunkumai. Dėl teksto suvokimo problemų jie gali nesuprasti ir tekstinių uždavinių sąlygos, gamtos reiškinių, laiko sąvokų ir laiko tėkmės (pvz., negali atsakyti, kas būna prieš pavasarį, po žiemos ir pan.).

Leidinys naudingas logopedams.

Kalbos įvertinimo užduočių anketa:

Apimtis: 16 p.

Formatas: 21 x 28,5 cm.

Kalbos įvertinimo užduotys:

Apimtis: 106 p.

Formatas: 21 x 28,5 cm.

Segtuvas:

Formatas: 24,5 x 29,5 cm.

Leidimo metai: 2025.