ŽEMYGALA

Apie prekę

„Žemygalos“ bičiuliams, vertintojams ir teisėjams naujo numerio teko laukti kur kas ilgiau negu įprastai. Ne dėl autorių ir rengėjų lėtumo, ne dėl susvyravusio įsitikinimo žurnalo reikalingumu ir aktualumu, ne dėl vis greičiau lekiančio laiko, paskui kurį suskubti darosi vis sunkiau ir sunkiau. Priežastis kita – kantriai laukėme, kol bus suraikytas kultūros projektams paremti skirtas finansinis valstybės pyragas. Deja, tam davė, tam davė, o „Žemygalai“ neliko... Nei pirmąjį, nei antrąjį 2015-ųjų pusmetį. Suprask: „Jūsų „Žemygala“ – jūsų rūpestis.“ Supratome, ir štai – „Žemygala“ vėl beldžiasi duris.

„Žemygalą“ atveria nauja rubrika, skirta krašto mitologiniam paveldui. Dr. Giedrė Šukytė savo žvilgsnį nukreipia į Mato Slančiausko tautosakos rinkinius, kuriuose gausu senosios pasaulėžiūros atspindžių. Skaitytojas panirs į realaus ir mitinio kraštovaizdžio sankirtas mitologinėse sakmėse.

„Žemygala“ neįsivaizduojama be krašto istorijos temų. Šį kartą nusikeliame į ne taip tolimus, bet Lietuvai svarbius, daugeliu požiūrių netgi lemtingus laikus: sovietų okupaciją 1940-aisiais, Antrojo pasaulinio karo metus ir pirmąjį pokario dešimtmetį, kai Lietuva buvo priverstinai  tempiama ant unifikuoto sovietų socialistinės respublikos kurpalio, kai sovietinės ideologijos ir propagandos mašina sukosi visu pajėgumu, jaukdama žmonių gyvenimus. Tam pasitarnavo visose gyvenimo srityse vykdytos reformos. Joniškio muziejininkė, buvusi pedagogė Lina Vaitekūnienė apžvelgia 1945–1950 metais Joniškio apskrityje vykdytą švietimo ir kultūros įstaigų restruktūrizavimą ir jo padarinius. Publikacija gausiai dokumentuota, pateikiama daug statistinių duomenų, lentelių. Kitas reikalas, kiek toji statistika patikima, kiek objektyvūs ir nešališki tie šaltiniai, kurie yra prieinami ir kuriais autorė galėjo remtis? Juk tie šaltiniai (dažnu atveju – periodinė spauda) taip pat buvo galingos ideologinės sistemos sraigtelis. Autorė atskleidžia charakteringą to meto situaciją, susiklosčiusią dėl begalinių administracinio suskirstymo pakeitimų. Akivaizdu, kad toje painiavoje nesigaudė ne tik eiliniai piliečiai, bet ir nemažai naujai „iškeptų“ sistemos pareigūnų, vadovaujančių asmenų. Tai irgi istorija – toji sumaištis, chaosas, įnirtingos pastangos išbraukti, atsisakyti visko, kas buvo senoje, blogoje „ponų“ Lietuvoje.

Apimtis 150 psl.

© Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 2019 m.

© Leidykla Lucilijus, 2019 m.