Laima Paulauskienė. EMOCIJŲ IR JAUSMŲ PALETĖ. Mokymo priemonė

Apie prekę

Mokymo priemonė recenzuota Nacionalinės Švietimo Agentūros (NŠA).

Atnaujintas leidimas! Tvirtesnė dėžutė!

Piešinių autorė Loreta Angilovienė

Emocijų ir jausmų paletė

Ar  reikėtų ankstyvoje vaikystėje vaikams gebėti atpažinti skirtingas emocijas ir jausmus?

Tai klausimas su vienareikšmiu atsakymu – taip, emocijas atpažinti ne tik reikia, bet tai yra būtina.

Kuo anksčiau vaikai sugebės atpažinti ir socialiai priimtinu būdu reikšti savo emocijas, tuo lengviau adaptuosis vaikų darželyje, mokykloje, žaisdami su bendraamžiais kieme, mažiau kils iššūkių namuose bendraujant su šeima. Vaikai, išmokę pažinti savo emocijas ir jausmus, mokysis jas kontroliuoti sudėtingose bendravimo situacijose, gebės verbalizuoti savo būsenas ir jausmus.

Kaip naudotis šia priemone?

Mokymo priemonę sudaro 28 paveikslėliai, 28 žodžiai ir 28 istorijos (pasakojimai).

Pradžioje vaikus supažindiname su keturiomis pagrindinėmis emocijomis: džiaugsmu, baime, liūdesiu ir pykčiu. Bandome žodžiais „nupiešti“ emocijas. Vėliau mokome pažinti dar 24 emocijas, jausmus ir būsenas, kurios išplaukia iš šių pamatinių emocijų. Galiausiai vaikai mokomi patys atpažinti emocijas, skatinami išsakyti savo patirtus jausmus įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Susipažįstant su emocijomis, galima paprašyti papasakoti, kada vaikas jautė vienokią ar kitokią emociją, su kokiu jausmu susijusi ši emocija, kas ją išprovokavo ir t. t. Diskutuokime, kaip nedera elgtis su draugais ir suaugusiaisiais, kaip patinka ar nepatinka jaustis pačiam. Galime bandyti atspėti emocijas ne iš veido išraiškos, o iš balso tono. Pabandykite pasakyti tą pačią frazę liūdnai, linksmai, piktai, išdidžiai, nedrąsiai – tegul vaikas atspėja, ką tuo metu jaučiate. Mažiesiems kartais sunku sugalvoti pasakojimo siužetus, todėl mokymo priemonėje yra sukurti 28 pasakojimai. Labai svarbu, kad tokias emocijas kaip pyktį, agresiją ir pan. transformuotume į gerą ir sėkmingą, socialiai priimtinu būdu išreikštą emocinės raiškos baigtį.

Vyresni mokiniai galėtų atlikti užduotis tik su parašytais emocijų žodžiais. Pažįstant emocijas galima taikyti naratyvinį žaidimo metodą, t. y. kai mokiniai, susipažinę su emocijomis, kuria vaizduote paremtus kolektyvinius vaidmenų žaidimus, turinčius bendrą pasakojimo siužetą. Jei sunku pradėti pasakoti, galima perskaityti pateiktus trumpus pasakojimus apie kiekvieną emociją, tuomet mokiniai lengviau įsijungs į savo išgyventus prisiminimus ir patys kurs istorijas.

Emocijų piešiniuose dėmesys kreipiamas ne tik į veido išraiškas, bet akcentuojama ir kūno (neverbali) kalba, todėl piešiniuose vaikai pavaizduoti visu ūgiu, kur svarbi rankų, kojų padėtis. Pečiai – sukritę ar natūraliai tiesūs? Rankos, pėdos – atpalaiduotos ar neramios? Juk kūnas nesustodamas komunikuoja ir yra neišsemiamas informacijos šaltinis. Labai reikšminga ir spalvų gama, kuri atspindi vaikų nuotaiką ir patiriamas būsenas.

„Emocijų ir jausmų paletė“ lavins girdimąjį, regimąjį suvokimą, turtins aktyvųjį žodyną naujais žodžiais, skatins rišliai pasakoti pagal paveikslėlius ir iš savo asmeninės patirties, lavins vaikų vaizduotę.

Ugdymo priemonė „Emocijų ir jausmų paletė“ skirta darbui su ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikais ir mokyklinio amžiaus vaikais. Ši priemonė bus naudinga ir dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kuriems viena iš sunkiausių užduočių – išmokti komunikuoti su bendraamžiais bei suaugusiaisiais. Nekalbantiems vaikams paveikslėliai bus kaip alternatyvi komunikacija.

Mokydami pažinti emocijas ir jausmus, tobuliname vaikų emocinį raštingumą. Kuo labiau lavės vaikų emocinis raštingumas, tuo lengviau jie komunikuos socialinėje aplinkoje.