Alfredas Lankauskas, Zenonas Ramonas, Audronė Ramonienė. Mažos galios vėjo jėgainė: brėžiniai ir technologijos

Apie prekę

Žmonija seniai moka naudoti saulės ir vėjo energiją. Jau antikos laikais žinota Saulės kolektorių idėja, o vėjas buvo burlaivių, vėliau malūnų ir vandens siurblių varomoji jėga. Tik XIX amžiuje vėjo energija buvo pradėta naudoti universaliausiai energijos rūšiai, elektros energijai, gaminti. Šiame leidinyje skaitytojų dėmesiui siūloma vėjo jėgainė, kurią galima sumontuoti namų sąlygomis, pritaikant gana modernias ir šiuolaikines technologijas. Pateikiami pagrindiniai mažos galios vėjo jėgainių projektavimo principai, detalūs 500 W galios jėgainės brėžiniai, gamybos technologijos, naudojimo instrukcija. Detalūs brėžiniai paruošti programa AutoCad. Tokia duomenų pateikimo forma leidžia skaitytojui lengvai koreguoti šio projekto brėžinius pagal savo poreikius ir galimybes, perprojektuoti vėjo jėgainę, padidinant jos galią kelis kartus ir, svarbiausia, tai sudaro galimybes automatizuotomis staklėmis preciziškai pagaminti visas reikiamas vėjo jėgainės detales, kadangi dauguma šiuolaikinių metalo ir kitų medžiagų apdirbimo staklų „supranta" programos AutoCad kodavimo sistemą.

Dažniausiai namų sąlygomis gaminant vėjo jėgaines naudojami automobilių arba traktorių elektros generatoriai, kurie reikalauja gana didelių rotoriaus apsukų. Ši aplinkybė neišvengiamai verčia naudoti mechaninį reduktorių, kuris mažina tokios vėjo jėgainės efektyvumą. Šiuo metu rinkoje pasirodė stiprūs neodimio, geležies ir boro magnetai (Nd2Fe14B), kurie leidžia sukonstruoti ir gaminti gana efektyvius generatorius nenaudojant mechaninių reduktorių ir padidinti našumą. Savo esme tai pastovių magnetų kintamosios srovės generatorius (angl. Permanent Magnet Alternator arba PMA).

Neodimio, geležies ir boro magnetai naudojami nuo 1984 metų. Tuo laiku tai buvo brangi naujiena. Ir šiuo metu tai stipriausi iš visų žinomų magnetinių medžiagų tipų. Artimiausius „varžovus", keraminius magnetus, savo kuriamo magnetinio lauko stipriu jie lenkia 4–5 kartus. Tačiau jie yra trapūs, sunkiai apdirbami mechaniškai ir jautrūs aukštai temperatūrai.

Mūsų siūlomas projektas yra nedidelės galios, tačiau gali patenkinti minimalius elektros energijos poreikius, esant elektros energijos tiekimo sutrikimams, arba privačios valdos ar užmiesčio vilos kiemui apšviesti. Jei skaitytojas nuspręstų gaminti galingesnę vėjo jėgainę, tai pertekline elektros energija galima būtų pasidalyti su kaimynais arba panaudoti kitiems poreikiams, pvz., vandeniui šildyti.

Tačiau didžioji dalis alternatyviosios energetikos entuziastų savo viltis sieja su galimybe parduoti perteklinę elektros energiją skirstomiesiems elektros tinklams ir nusipirkti jos iš skirstomųjų tinklų, kai trūksta. Šis mechanizmas Lietuvoje dar neveikia, o jei ir veikia, tai nepakankamai efektyviai ir priimtinas tik stambiems elektros energijos gamintojams. Tikėtina, kad Europos Sąjungos direktyvos privers ir Lietuvos energetikos strategus pakeisti požiūrį į alternatyviąją energetiką, o vėjo energetika taps viena iš efektyviausių alternatyviosios energetikos sričių.

Šis leidinys skirtas technologijos ir fizinių mokslų krypčių studentams bei visiems, besidomintiems vėjo energetika.

Leidimo metai: 2012.

Apimtis: 56 p.

Formatas: 21 x 30 x 0,4 cm, minkšti viršeliai