A. Kvičiuvienė. Mano vaizdinga kalba. Žodžių vaivorykštė

Apie prekę

Priemonė skirta 2–8 metų specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Rinkinyje: 16 lentelių, 128 kortelių su spalvotais paveikslėliais, 20 kortelių su nespalvotais paveikslėliais.

Plečiame žodyną priesaginiais būdvardžiais, mokome juos derinti su daiktavardžiais.

Tikslas – skatinti atpažinti ir įvardyti nupieštą daiktą, apibūdinti jį vartojant būdvardį su atitinkama priesaga; mokyti derinti būdvardį su daiktavardžiu, priskirti daiktą grupei pagal požymį, ypatybę.

Eiga:

• Pirmiausia su vaiku aptarkite, kas pavaizduota pagrindinėse kortelėse. Kai daiktas nupieštas su langeliais, sakykite languotas, kai padengtas žvynais – žvynuotas, kai išmargintas gėlėmis – gėlėtas, kai taškais – taškuotas ir t. t. Pastaba: derinant būdvardį su daiktavardžiu, būtina atkreipti dėmesį, kad kortelėse pateikti žodžiai skiriasi gimine ir skaičiumi.
• Kai išsirenkama kuri nors lentelė, ieškoma atitinkamų paveikslėlių, turinčių tą pačią savybę kaip ir joje pavaizduotas daiktas. Pavyzdžiui, pasirinkus lentelę su langu, reikia surasti 8 korteles su languotais daiktais. Tai bus languotos kelnės, languoti marškiniai, languotos suknelės, staltiesė, šaškių lenta, aviliai, suolas ir popierius.
• Žaidimas „Kaip burtų lazdele pamojus“. Dalyvis išsirenka bet kurias korteles ir netikėtai, tarsi burtininkas, pakeičia daikto apibūdinimą. Pavyzdžiui, išsirinktoje kortelėje yra pavaizduotos languotos kelnės, o reikia, kad jos būtų gėlėtos, tad šalia šios kortelės žaidėjas deda kortelę su gėle ir sako gėlėtos kelnės.
• Mokant būdvardžio ir daiktavardžio linksnių derinimo, prašoma įvardyti požymį ir pavadinti daiktą. Pavyzdžiui, languotos kelnės, languotos suknelės, languoti marškiniai, languota staltiesė, languotas švarkas, languotas suolas (vardininko linksnis). Nuėmus kortelę, klausiama: „Ko neliko?“(languotų kelnių, languotos staltiesės ir t. t.), „Ką padėjai?“ (languotus marškinius), „Kuo uždengei šį langelį?“, „Kam skirtas šis langelis?“.
• Žaidimo korteles siūloma naudoti sudėtiniam sakiniui sudaryti lyginant du daiktus, galima iš tos pačios daiktų grupės. Pavyzdžiui, imamos kortelės su languotomis suknelėmis ir raštuotais sijonais. Prašoma palyginti: „Šios (arba mamos) suknelės languotos, o (sesers) sijonai raštuoti.“
• Žaidimas „Tiki ar ne?“. Išdėliojamos kortelės paveikslėliais žemyn. Žaidėjas atverčia po vieną kortelę, parodo kitiems ir klausia: „Ar tikite manimi, kad (pavadina daiktą, pvz., kelnės) gali būti skylėtos?“ Kiti atsako, tiki juo ar ne, ar gali taip būti. Tas, kuris atsako neteisingai, iškrenta iš žaidimo arba gauna baudos taškų. Laimi tas, kuris lieka ar turi mažiausiai baudos taškų. Žaidimas lavina atmintį, girdimąjį suvokimą, dėmesį, vaizduotę.
• Žaidimas „Kas greičiau?“. Visos kortelės išmaišomos, išdėliojamos paveikslėliais į viršų. Lentelės išdalinamos po lygiai. Užduotis – kaip galima greičiau sudėti korteles ant savo lentelių. Laimi tas, kuris pirmasis uždengia visą lentelę ir teisingai pavadina savo paveikslėlius vartodamas žodžių junginius, pvz., taškuotas chalatas ir t. t.
• Rinkinyje esančios kortelės su nespalvotais paveikslėliais panaudojamos panašiu principu, tik jas galima dėti ant įvairių lentelių. Pavyzdžiui, klausiama: „Ar striukė gali būti taškuota? Taip. O raguota? Turbūt, ne, nebent gobtuvas turėtų ragiukus, tuomet sakytume raguota striukė. Šis žaidimas vaikams suteikia daug teigiamų emocijų.

Smagaus žaidimo mokantis!

Aistė Kvičiuvienė, 2024

Leidykla Lucilijus, 2024